Na kaipgi šitaip galima? Nuo labo ryto gaunu mažytį širdies infarktėlį, kai paaiškėja, jog dėl lėtų senuko apsukų troleibuse, draugas pavėluoja įsėsti į autobusą, vežantį namo. Lyg tyčia oras gąsdinantis, netinkamiausiu momentu užlūžta internetas ir peržvelgti stoties tvarkaraščius tampa misija neįmanoma. Padedu telefono ragelį, tikėdamasi, kad keliauninkas kokiu nors būdu įsės į kokį normaliu laiku išvykstantį autobusą. Visiškai atsitiktinai kompiuterio ekrane pasirodo melsvas pranešimas, jog…

Šiomis dienomis anksti temsta ir kūnas net pagaugais nubėga, kad dabar taip jau ir bus. Nuo rudens lig rudens. Tokios nuotaikos apkabinta šiandien sukūriau eilėraštį apie langines kalantį vėją, tik dar neįkėliau čia, nes norisi su juo pagyventi, pabendrauti, susipažinti, prijaukinti ir jau tada – į laisvę. Užtai šį rugpjūčio vakarą dalinuosi ilgokai brandintomis eilėmis, kurias ir kviečiu paskaityti „poezijos“ skiltyje. Rašiau apie rasą ant…

Nuodėmė būtų tokios dienos vakarą nepasveikinti visų, ekhem, savo skaitytojų su Baltijos kelio dvidešimt penkmečiu. Prieš šitiek metų gražiai ir garsiai prabilom apie laisvę, norėtųsi tikėti, kad dabar, esant reikalui, mūsų balsas nuskambėtų ne ką tyliau. Sveikinu labai paprastai ir nuoširdžiai, su linkėjimu būti tokiais žmonėmis, kokius patys norime matyti savo valstybėje. Kažkaip taip. Iš tiesų, tai šis žvaigždėtas rugpjūčio vakaras – griebiantis už širdies….

Pastaruoju metu kažkaip tarsi netyčia vis dažniau esu pristatoma į virtuvę, prie pjaustymo lentelių ir keptuvės. Tokių netikėtumų pažėrė ir ši diena… Šalto vakaro vėjo kaustomi su draugu bastomės po miestelį. Jau keletą kartų planšetėje sužaidėm jo mėgstamą strateginį žaidimą. Žinoma, mano šansai laimėti jau nuo pat pradžių buvo lygūs galimybei laimėti keliolika milijonų „Vikingų loto“ loterijoje. Bet juk ne konkurencijai skatinti kuriami tie žaidimai,…

Burnoje tebejaučiu ryškų citrininės arbatos skonį, sėduosi „konspektuoti“ praėjusios dienos jau po vakarienės. Tradiciškai pagarsinu muziką ir lai mintys liejasi laisvai… Iš sapnų karalystės pašaukta buvau dar aštuntą ryte, neįprastai anksti, turint galvoje tai, kad vis dar stengiuosi pasimėgauti besibaigiančios vasaros teikiamais malonumais. Ypač tokiais, kurie kvepia ilgu poilsiu pataluose. Su mama šį trečiadienio rytą išsiruošiam į mudviem neįprastą kelionę – jos bendradarbės automobiliu išriedam…

Kaip reta anksti įsitaisau priešais kompiuterį. Vos prieš dvidešimt minučių nubraukiau džiugesio ašarą, stebėdama Europos plaukimo čempionato apdovanojimų ceremoniją, kurios metu ant pakylos raudonais sportbačiais stovėjo ir Lietuvos atstovas Giedrius Titenis. Kaži kas net susispaudė širdyje, kai anykštėnas iš 25m baseino nušluostė nosį galingiausiems Europos raumenims 50 metrų rungtyje ir pasidabino bronzos medaliu. Išklykavau į kiemą su mama pasidžiaugti visos šalies pergale, užtai dabar šalta,…

Ir vėl naktiniai memuarai… Visų pirma, kaip tikra lietuvė pasiskųsiu, kad, po galais, kas čia per oras : vėjuota kaip scenoje iš filmo „Nepriklausomybės diena“, dangus visą dieną rūgojosi, o ir šiaip motina gamta be perstojo rodė pikčiukus (vartodami šį žodį galite pažeisti autorinių teisių įstatymą). Antra, būdama tikrų tikriausia lietuvė negaliu nepasidalinti savo krepšiniškomis šio vakaro įžvalgomis. Sirgalių džiaugsmui, šis mačas tapo 500-ąja Lietuvos…

Vėl rašau nakčiu, nes iki šios sekundės vis dvejojau, ar bespausdinti savo naktinius pamąstymus. Šiaip ar taip, barškinu savojo hp klaviatūrą, pasiryžusi perkratyti smegeninėje įkurdintą rugpjūčio septynioliktos dieną. Šiandien turėjau progos nudžiugti, kai popietinei saulei šmėkščiojant iš už debesų gavau sms, kuriuo seniai matytos draugės (žodį matytos „Word‘as“ taiso į mėtytos) pakvietė susitikti. Susizgribau, kad nuo to laiko, kai grįžau iš pušų globojamos Nidos, dar…

Šiandien padariau eksperimentą. Žaliu šepečiu susitvarkiau plaukus, atsisėdau ant rudos kėdės ir ramiai kimarinau. Po pusvalandžio tuo pačiu šepečiu patikrinau savo neva iššukuotą kasą ir nė kiek nenustebau dėl bandymo rezultatų : kaip ir tikėtasi, ji buvo susivėlusi. Klausimas : kaip įmanoma susivelti ramiai sėdint fotelyje? Hipotezė : mano galvoje mintys trankosi taip energingai, elektronai daužo neuronus ir vėlimasis vyksta iš vidaus. Antras klausimas :…