Kaip ir minėjau, esu rašanti Neda. Neseniai, Nidoje, Lietuvos rašytojų sąjungos organizuotoje Vasaros akademijoje pasakiau, kad rašau todėl, kad pradėjusi niekada nežinau, kuo tai baigsis. Pirmas brūkštelėtas žodis kažkaip nuveda prie paskutinio, kurio lig šiol nepažinojau.

Tiesa, jei jau prakalbom apie Nidą, tai linkėjimai mano „kambariokėms”, panelės, žinau, kad skaitot :). Beje, dar žinau, kad yra ir daugiau skaitančių žmonių. Visiems jums esu dėkinga už nenutrūkstamą palaikymą, draugiškas pastabas, kantrų klausymąsi net tada, kai „nieko nesuprantat”.

Ak, tas menas. Juk žinot, kad dabar rašau jums, tiesa? 🙂 Ateityje savo ištikimajam fanų klubui dedikuosiu kokią knygą. Būtinai reiks.

Jeigu jums staiga kiltų nenumaldomas noras man parašyti, paklausti ar tiesiog pabendrauti, susisiekite su manimi.