Esu Neda Letukytė ir kartais rašau. Gal net ne kartais. Šiame gyvenimo etape parašau daugiau akademinių žodžių, o užvis daugiausia – elektroninių laiškų, iš kurių atkeliauja tekstai jaunimo kultūros žurnalui „Pašvaistė“, kuriame redaktoriauju.
Kas netelpa į laiškus ir trumpas žinutes, tampa tinklaraščio dalimi. Tiesa, didžioji dalis tekstų – jau archyviniai, bet vis dar aktualūs; dar ir šiandien pasakojantys jauno žmogaus istoriją: nuo nedrąsių poetinių bandymų iki publikacijų, nuo pirmųjų iššūkių suaugusiojo kelyje iki plačios šypsenos radus širdies namus.
Po tavo krūtine yra žemėlapis Jai kilnojantis mudu pasislenkam Per vieną šviesmetį iki kitos žvaigždės Po tavo krūtine žvaigždėlapis Jeigu vesčiau pirštais Užkabinčiau Kasiopėją ją Apversčiau bet nejudu supuosi Grįžulo Ratų vežimaity Per kilometrą nutolusi Jaučiu tavo proksimą Ir skaudulį dydžio sulig kentauru Jo riaumojimu šiurpsta oda Po tavo krūtine yra žemėlapis Kai mus laidos kastuvu Trinksės per upės liniją arteriją Velniop…