Ar aš aklas, ar durnas, kad kai matau, kaip tavo nuo visų filosofijų išvargęs pakaušis remiasi į n-iolikto autobuso stiklą, beprotiškai noriu sušnabždėti, kad tavoji begalvė galva yra pati gražiausia mano kada nors matyta galva… bet, žinoma, tyliu. O, kaip būtų gerai, kad patylėčiau! Ir vėl išspjaunu nesąmonę, Dieve, kokią nesąmonę! Sakau, arbūzai – daržovės. Kurių galų čia tie arbūzai? Atleisk man, žiopliui, kad sėdėdamas…
Neperskaityti laiškai
Neda LetukytėNepaliaujamai tiksi laikas. Ritasi nuo kalno. Galvotrūkčiais. Galbūt nusisuks sprandą, o gal ir ne. Negražu linkėti pikto, bet jei taip nutiktų ir laiką reikėtų gipsuoti, aš turėčiau papildomą amžinybę pažinti tavo akims. Dar pusę amžinybės arbatos puodeliui prie stalelio su tavimi. Ir trečdalį amžinybės aklam žavėjimuisi tavo besiplaikstančia suknele. O, jeigu laikas nusisuktų sprandą! Aš beviltiškas egoistas ir velniop – man tai patinka. Sakyčiau, netgi…