Šokių šaukliai ir pamišę svajokliai
Nusilenkia rūkui kai ima dainuoti
Ir plešia net plyšta rudens patalai
Kol nesninga juk viskas atrodo juokais
Už rūko dar tavo blakstienos pakimba
Vis šukuodamos tylą kaip reta ritmingai
Iki priešaušrio tiksi vos šešios minutės
Vis nesninga vadinasi galim pabūti
Lauką lengva matuoti mažybiniais tango
Žvaigždžių mizanscenom nors ir be galo
Tvorom pokši girtas bemiegis rugsėjis
Besniegis šis rytas ir tavo gerbėjas
Rasą išpurtom iš po ryto paklodžių
Ji perliniais dantukais atkanda rytojų
Dėl manęs dar kvėpuok į voratinklio giją
Taip trapu ir jausminga
Sakytumei – sninga…