Jau buvo į rugpjūčio galą
Išėjo vyrai obuoliaut
Ir saulė ritos it nuo stalo
Kai nei paimti, nei pagaut
Mergaitės kramtėm smilgos šapą
Bet saulės juk rūpėjo atsikąst,
Kad vyrai taip atgnybtų kraštą –
Jei jau išėjo šįryt obuoliaut
Langinės atdaros virpėjo
Nuo jų netylančių dainų
Mergaitės blaškės tartum vėjas
Gal tai rugpjūtis kėlė ant sparnų
Gulėjom tąkart pievoj basos
Ir mintijo katra balsu
Kad vyrų rankos tai kaip maldos –
Joms mus pakelti nesunku
Štai grįžta vyrai jau nuo sodo
O pėdos kvepia obuoliais
Jų vieton vakaras tuoj stoja
Ir pjausto saulę gabalais
Taip gaila buvo, taip mįslinga
Kodėl ir vėl netenka paragaut
Bet atnešė man vyras smilgą
Rytoj išeikim obuoliaut