Po balta Patepančiojo

ranka tąsyk susitikom

sakei esi pratęs

mylėt garsiau už vargonus

 

Už nepermaldaujamą gaudesį

stipriau plaki greičiau

nei didžiausia širdis

bet niekada per greitai

 

Prie baltų Liečiančiojo

akių prisipažinai

mylintis brangiau nei

auksinė palubės liustra

 

Gryniau už čia esantį

kietmedžio grindinį bet

vis dar vaikiškai

kaip per Patepimą

 

Bijojau pakelti akis

Į didžiąją Meilę ir

nors paskutinis eilėraštis

turėjo būti Išėjimas

 

Sakau Ateik

N.Letukytė