Kai išsisukai koją,
Galvojau dėl manęs gal
Kad slaugyčiau arba
Šiaip pavargai vaikščioti
Vargai su ramentais
Ir manim, nes
Po galais, slaugyt nemoku
Numarinau net kaktusą
Skrudindama duoną
Viską sudeginau
Vis tiek valgei
Na, o ką tau daryt?
Penktadienis, sakau
Dėl to gal taip
Nei ten strėnas,
Nei ten širdį maudžia
Trylikta, sakei
Dėl to gal taip
Skani duona
Nei sukepus, nei valgoma
Ramentai ramūs
Dulkėtam kampe
Jie žino, kad
Ateities laike
Šiaip jo pabaigoje
Tu vienintelis
Mano laimingas
Penktadienis trylikta