Svetainė žodynas.lt žodį subtilus aiškina kaip : a) vos įžiūrimas, pastebimas, turintis niuansų ; ir b) perteikiantis ar juntantis skirtumėlius, niuansus, jautrus. Tarp viršutinės ir apatinės mano lūpų šis žodis saldžiausiai nuskambėjo, kai perskaičiusi David Foenkinos romaną „Subtilumas“ ritausi per galvą visiems įrodinėdama, koks jis nuostabus. Dabar pamaniau, kad vienas gražiausių gyvenimo ornamentų ir yra dešimties raidžių žodis, kurio atitikmeniu laikomas junginys „turintis niuansų“. Labai džiaugiuosi savo galvoje radusi palyginimą apie kvepalus. Subtilumas – tai kai gali vos vos užuosti prabangaus eterinio aliejaus lašelius ant odos, jie tokie beviltiškai maži, bet to užtenka, kad išvarytų iš proto. Kvapas ore piešia sudėtingiausius raštus, kiekvienas kvėptelėjimas palytėja sielą ir atrodo, kad kvapą galima net nupiešti, užrašyti, nufotografuoti. Subtilumas. Vos įžiūrimas apgamėlis ant dešinio peties. Žvirgždas balse. Lengvas karšto skruosto raudonis. Labai elegantiška, slystanti, įkypa gyvenimo linija delne. Ieškau sąsajų su lengvumu, elegancija ir paslaptimi.
Esu tikra, jeigu subtilumas ką nors kviestų į pasimatymą, tai būtinai būtų elegancija arba paslaptis. Na, tikiuosi žvakių šviesoje nevakarieniautų su lengvumu, bet drauge garantuotai išgertų karšto nealkoholinio imbierinio vyno per Kalėdas. Jeigu žmonės subtilumą vertintų bent pusę tiek, kiek vertina minėtąjį vyną, būtų malonu gyventi. Tik įsivaizduokit savo artimuosius, draugus, kaimynus su šlakeliu la delicatesse. Turintys niuansų – štai kokie jie būtų. Kai išsižiotų, reiktų klausytis (ko dabar dažnai išvengiame), nes tai labai palengvintų taip būtiną skaitymą tarp eilučių. Skanu būtų net stebėti gatvėje šurmuliuojančius miestiečius, nes prancūziškasis la… kilstelėtų virš kasdienybės. Jeigu rašyčiau knygą apie šalį, kurioje visi žmonės subtilūs, tai kurčiau elegantiškų mergaičių paveikslus, kurios vilkėtų kuklaus kirpimo smulkiais žirneliais nubertas suknutes ir pageidautina – tamsiai mėlynas. Dar turėtų taisyklingos apskritimo formos apgamėlius lūpos kamputyje ar ant kaklo prie nedidukių ausyčių. Vaikinai romane kartkartėmis uždainuotų Bryan Adams dainas, nes, mano galva, dauguma jų pasiutėliškai subtilios. Knygos veikėjai nesijuoktų arkliškai, humoras būtų kaip pyragėlių su citrina skonis – saldžiarūgštis, niekas neturėtų tiesmuko žvilgsnio ir žmonių rankos nei sušaltų, nei suprakaituotų. Visada atsiduotų vėsia šiluma… La delicatesse. Nečiaumotų gumos garsiau nei ūžia pralekiantys traukiniai. Mano mieste vietoj paskalų nešiojimo piliečiai užsiimtų svajojimu ir aplinkinių provincijų žmogonams net perštėtų nuo viso to subtilumo. Jie norėtų pykti ir siautėti, tačiau ant tokio jautrumo niršti labai nesisektų, būtų neįmanoma. O „turintieji niuansų“ toliau dainuotų Bryan Adams ar kokias nors prancūziškas daineles, liktų nesuprasti viso likusio pasaulio, bet nė nekvaršintų sau galvų, nes tam būtų tiesiog per daug subtilūs. Grakščiai striksėtų pustuščiais aveniu, kuriuose nešvysčiotų reklamos, nedusintų kamščiai, neakintų šviesoforai. Visko būtų mažai, mažiau, mažiausiai, nes tikrasis subtilumas tarsi mėlynosios rožės žiedas prasiskleistų tik ten, kur uždaryta tuštybių mugė.
Kai pamečiau mažytį, plonutį sidabro drambliuką, kabojusį ant apyrankės – juodos virvutės, perkąstos trimis mazgeliais, pajutau praradusi kažką labai ypatingo. Tiesa, tai buvo dovana, bet suglumau aš dėl to, kad ant rusvos mano rankos odos liko tik juodas šniūrelis, ant kurio daugiau nebesisupo neblizgi detalė. Bandau pasakyti, kad mazgeliai liko mazgeliais, juoda spalva liko juoda, dviguba virvutė tebebuvo dviguba, bet užteko nebekibirkščiuoti vos įžiūrimam drambleliui ir papuošalo žavesys išgaravo kaip nė nebuvęs. Jis yra subtilumas – trapus, vargiai pastebimas, jautrus… Mano drambliukas. Kai netikėtai radau jį savo sportbatyje (!), delne sugniaužiau pradingėlį ir apsidžiaugiau iki širdies gelmių, kad dabar man nereiks naujo dramblio, arklio, katės ar delfino, nes namo parsirado mano mažasis. Kuo jis kitoks? Pirminis, tikras, startinis. Tikrasis subtilumas. Laikai jį rankoje – šniūrelis kitoks ir velniop visą likusią bižuteriją. Jeigu rašysiu romaną apie la delicatesse, visos elegantiškos damutės nešios apyrankes su drambliukais.
Neda Letukytė 2014-10-30