Esu Neda Letukytė ir kartais rašau. Gal net ne kartais. Šiame gyvenimo etape parašau daugiau akademinių žodžių, o užvis daugiausia – elektroninių laiškų, iš kurių atkeliauja tekstai jaunimo kultūros žurnalui „Pašvaistė“, kuriame redaktoriauju.
Kas netelpa į laiškus ir trumpas žinutes, tampa tinklaraščio dalimi. Tiesa, didžioji dalis tekstų – jau archyviniai, bet vis dar aktualūs; dar ir šiandien pasakojantys jauno žmogaus istoriją: nuo nedrąsių poetinių bandymų iki publikacijų, nuo pirmųjų iššūkių suaugusiojo kelyje iki plačios šypsenos radus širdies namus.
Jeigu aš būčiau portfelis,
Nutrintas kaip tavo skylėti džinsai,
Ar imtum mane į ilgiausią kelionę,
Beieškant prarastojo Eldorado?
Ar užsegtum visus mano dirželius
Taip tiksliai ir tvirtai, kad pavydėtų
Net naujausi lagaminai, kurių ir taip jau
Neima atrast Atlantidos?
Ar būčiau tavo čimodanas,
Ant kurio guldytum savo žvyro pribertą galvą
Ir gailėtum praėjusio rytojaus,
Nors ir gera pavirkaut po skylėtu dangum?
N.Letukytė