Visas mūsų Edenas buvo

Trys

Baltai nuo sąžinės kirminų

apsaugotos obelys

 

Po pirmąja dar pavasarį

Jis pakabino sūpynes ir patupdęs

mane siūbavo kol ant galvų pasipylė

ne žiedai – angelo sparnų plunksnos

 

Antrą mudu auginom

Dėl vaisių nes man patiko

jo spaudžiamas obuolių liūdesio vynas

o jam patiko kad aš nė gerti nemoku

 

Trečiojoj jis laikė inkilą

paklydusiems kolibriams grįžti

Ir šypsodamas sakė mieloji

Išvarymas tik Ivaškevičiaus pjesė

 

N. Letukytė