Lietūs į Erškėtgatvę
jau buvo atplukdę birželį
ir per pirmą jaunatį spėjo prilyti
mano kairįjį širdies skilvelį
Jis vienintelis buvo pasiryžęs didvyriškam
gelbėjimui todėl plėšė languoto
popieriaus lakštus ir lankstė
lankstė
lankstė
laivelį ne sau man lankstė
Sakė ištrūksi taip
ir plukdė popierių mūsų virtuvės kriauklėj
akies krašteliu tikrindamas
ar stebiu
Stebėjau laivas perplaukė
muiluotą okeaną ir aš sakiau
reikia čia mūsų jonvabalio
švyturio švytinčiai įgulai
Jūreivio su jonvabaliu
ant birželio peties reikia o jis
kinkavo galva ir sekė pasaką
apie pro stogą išleistą jonvabalį
paskutinį jūrų vilką
N. Letukytė