Jauti už mūsų nugarų
Kažkaip beviltiškai tyku
Ir tylim aš
Ir tylim tu
Suspaudžia lūpas nuo garsų
Juk taip beviltiškai artu
Tik pėdos dvi iki namų
Kol tylim aš
Kol tylim tu
Pasensta mamos nuo šnekų
Už mūsų kibiras natų
Užstrigęs vėjui tarp kasų
Bet tylim aš
Bet tylim tu
Tarp pasikorusių eilių
Juk pėdos dvi iki namų
Kur sukas mamos tarp stalų
Nutrūksta kas delnuos vaikų
Ir sninga man
Ir sningi tu
Iškritęs liepom ant pečių
N. Letukytė
Eilėraštis pirmą kartą publikuotas projekto KUO GYVENSIU straipsnyje-interviu štai ČIA.