Esu Neda Letukytė ir kartais rašau. Gal net ne kartais. Šiame gyvenimo etape parašau daugiau akademinių žodžių, o užvis daugiausia – elektroninių laiškų, iš kurių atkeliauja tekstai jaunimo kultūros žurnalui „Pašvaistė“, kuriame redaktoriauju.
Kas netelpa į laiškus ir trumpas žinutes, tampa tinklaraščio dalimi. Tiesa, didžioji dalis tekstų – jau archyviniai, bet vis dar aktualūs; dar ir šiandien pasakojantys jauno žmogaus istoriją: nuo nedrąsių poetinių bandymų iki publikacijų, nuo pirmųjų iššūkių suaugusiojo kelyje iki plačios šypsenos radus širdies namus.
Tik vieną dainą
Mokėjau apie mūsų
Susitikusias rankas
Ir būsimo birželio svorį
Apie nesušluotas alyvas
Ir mano paikumą
Kad tu tik dėl manęs
Išpuošei pavasario menes
Tuo metu kai skleidės
Tuo metu kai tarpo
Tuo metu kai Merkys
Dzūkiją šventino
O Vilniuj kaštonai
Prie prezidentūros
Žiedais krapija
Palaimingai sninga
Praeisi nestabtelėjęs
Nė nepamatysi
Kaip gegužio pusny
Mes užmiegam
Žiedų prisisėmęs
Pilnais delnais glostai
Meldžiu leiski tylėti
Kvepėti mūsų buvimu
N.Letukytė