Tai buvo sausis
Erškėčių gatvėj kada
mudu slidėm išpaišėm
istorijas ant nuosavo
Sinajaus
Jis uždusęs lietė
Stiklu apšerkšnijusius mano
plaukus ir sakė šitaip švęsk
kiekvieną dieną liūdesį
palikdama rytojui
Surinkęs sausio žvaigždes
delnan jis klausė ar nešalta
pridurdamas kai meluosi
meluok poetiškai ir trapiai
Ir kai kankins kvaišos naktys
Tark mano vardą
be reikalo kad jis raminamai
bėginėtų per tavo lūpas
Jam šitaip bekalbant aš
Pačiupau ledo žvaigždę iš jo
šarmotų rankų ir jis juokėsi
vok tik kokybiškai kad nebūtų
plagiato
Jeigu būsi tai būk žmogum
N.Letukytė