Eilėraščių „Vyšnios šakelėj”, „Pavasarį zylėms!” ir „Viso gero” skaitymai „Naujosios Romuvos” renginyje „2017-ieji poetiškai”. Šitaip pasitinkam jau rytoj prasidėsiantį „Poezijos pavasarį’17” !
Neperskaityti laiškai
Neda Letukytė
Esu Neda Letukytė ir kartais rašau. Gal net ne kartais. Šiame gyvenimo etape parašau daugiau akademinių žodžių, o užvis daugiausia – elektroninių laiškų, iš kurių atkeliauja tekstai jaunimo kultūros žurnalui „Pašvaistė“, kuriame redaktoriauju.
Kas netelpa į laiškus ir trumpas žinutes, tampa tinklaraščio dalimi. Tiesa, didžioji dalis tekstų – jau archyviniai, bet vis dar aktualūs; dar ir šiandien pasakojantys jauno žmogaus istoriją: nuo nedrąsių poetinių bandymų iki publikacijų, nuo pirmųjų iššūkių suaugusiojo kelyje iki plačios šypsenos radus širdies namus.
Pirma nulis trys Ir iš viso į vìsa Mūsų rankos Turbūt susipins Pins žodžius ir Vašku jie tekės Išvarvės be virvės Mes į vìsa Vìsa kìta niekai Mano tobula Dievas ugnį Lipdo matai Be penkiolikos trys Jo delnuose mes Tik smilkstanti žvakė Ir vìsa kìta Iš viso į vìsa Iš vieno į du Viso gero Mes mirštam Šiąnakt degimu …
Kai pakils zylutės Sparnais nuglostys vėją Kutens dangų ir jam Jam beliks lyti Matyti kaip nulyja Zylutė leidžiasi Merkiasi vakaras Vandeniu per blakstienas Ausy zylutė zylina Aš lašelis ant tavo nosies Kai zylutė išgers lašelį Jos krūtinėj sprogs pavasaris Prisėdau prie kovo Su zyle plaukuose Jis juos kerpa jau Tris pavasarius laukta skrydžio Prisėdau prie kovo Šilčiau nei šilta Jis nukirpo…
Kakavos puodelyje Kaip citrinos žievelėje Kaip boružės taškelyje Kaip medienos šerdelėje Visko po truputį Truputį Jūsų palaikymo „Neperskaitytiems laiškams” reikėtų anava ČIA. Trupančio trupučio
Naktimis kaip ši Neišsilaiko ant tvoros Aukštielninka į Mėnulį Nukrinta juoda katė Čia girdėti Elvis Ir tas kuris aklas buvo Kurčias buvo Bet katei patiko Jo palydėti nespėjo Dainos iš šilkinių siūlų Taip ir nesurišo Juoda rudaakė katė Mėnuly vaikystė supas Su cukraus šaukštu Virš krosnies virš Mėnulio Garuoja namai Visi žino bet šventai Meluoja kad čia skamba Mėnesienos sonata Ir…
Vienos durys remiasi Į kitas išvirsta Kaip kortų namelis Atlikęs be damų Karaliai rikiuojasi Ruošias į kovą Bet juk ne patys Ne patys kraujuoja Vieno atodūsio dramoj Nuskęsta rytas akmenį Po kaklu pasirišęs Juk ne pats juk ne pats Visos dramos pasibaigia Kai kavos puoduke Išaušta drumzlinas ruduo Gyvas Palaikykite „Neperskaitytus laiškus” konkurse LOGIN : balsą atiduokite paspaudę ČIA ir…
Žemyn galva pakibęs Ant vyšnios šakelės Supasi buda Ir stebi pasaulį Pro skylę regi Kaip bunda rūkas Ir ant pečių leidžias Mažajam budai Aukštielninkas supas Saulė pėdas kutena Pasvirusio pasaulio Vis tiek neišgelbėt Per vyšnios žiedelį Tiesiasi pirštai Palangos mergaitė Jau glosto jam pilvą Tiki meile mergaitė O buda juokauja Tobulų nebūna Net ir vyšnios šakelėj
Iš ten ateina tokia Kur nuo žemės garas kyla Ir sutemus upės Tvinsta į tylą į ją Nemokėdama laisvės kalbos Iš ten ji atbėga Nežinodama kas su vėju daroma Ir medum tarp jos lūpų Iš ten ateina taip Tikėdama kad kviečiai rankoj Namai rankoj Tokia ateina Tokia už stalo sėda Nešvari kartais Su rugiagėle tarp kasų Ir žemėtom pėdom Iš ten…
Poezijos skaitymai „Naujosios Romuvos” renginyje „Ad majorem amoris gloriam” . Bandau taikyti į meilės natą eilėraščiais, kuriuose nėra žodžio meilė. Tai sakau, jeigu nėra, turbūt ir nereikia. Valentino dienos vakarą dalinuosi intymumais – savo poezija ir balsu.
Tilin dilin Girdì žvaigždės Kaip skylės dangaus Marškoj suadytos Tilin dilin Girdì tinklo akimis Žuvys išbėga Egle pagauk Tilin dilin Valtys išplaukia Girdì sunkus koks Dumblas plaučius semia Tilin dilin Kažkam kojinės šlampa Girdì kaip po tavęs Žolė auga želia Žalia žolė Žinai želia Žilvinu žvilga Žemai žemai Tilin dilin Pagautum bet rankos Tilin dilin tiesias Tolyn gilyn