Jeigu sakytų pakartoti pasaulį
Prasidėčiau nuo vakaro
Viskam jau pasibaigus
Kai pradžiai net prasmės nėra
Tai būtų vakaras kuriame snigtų
Pustydamas pasaulis susikurtų tylą
Tik niekas nė nepastebėtų
Per daug skubėtų laužą kurti tau
Viską kartočiau nuo ano galo
Smilkstančių pušų kvapo
Atsiradusio dar iki visatos
Nosį kutenančiam vakarui
Tai tas vakaras kada
Prasidėčiau muzikine dėžute
Skambėčiau po užsklandos po poezijos
Nors dar iki tavęs tau ieškant kaip atvert
Tai toks vakaras
Kuriame kapitonai atranda švyturius
Mamos staltiese kloja naktis
Po kurių tiktai baltas laukimas
Kol mus šventina iki prasidėjimo
Šitas vakaras telpa kišenėn
Telpa saujon lig gruodžio šalnos
Šiandien guolį suranda benamiai
O aš tavo dūšios remiuos
Vakaras kada dūmus traukia pirkliai
Netyčia namo pargrįžta piratai
O tu mano ranką it duoklę laikai
Ir dar spėja apsnigti mums saulę