Įkopiau į ketvirtą tapimo menininku etapą. Pirmasis buvo parašyti kelias rimuotas eilutes. Antrasis – priversti ką nors jas perskaityti. Trečiasis, op, Kalėdoms gauti knygą, kurios pavadinime yra žodis menininkas. Ketvirtasis, mano pasiektas vos prieš kelias dienas, – imti pliaupti kavą. Štai ir dabar prie mano nešiojamojo hašpiuko nuobodžiauja pernelyg vasarinis, paplūdimio smėliu išpieštas puodelis iš Lenkijos kurorto, kurio dugne jau plaukioja vakaro kavos drumzlės. Sakytum, net ir stebi mane. Pfu, netikėlės.

Pasirodo, po poros dienų baigsis šie metai. Ale tu matai kaip čia viskas įdomiai, nė nepasakyčiau, kad metai praėjo nuo paskutinių besibaigiančių metų. Ar kažkaip taip. Tai kokių vėjų prisižadėti jau spėjot 2016-iesiems? Išsikėlėt tikslus, aukštus kaip Everesto viršūnė? Leiskit spėti : trečdalis tuoj tuoj, nuo pirmadienio griebsis mankštos, kurią pamirš po mėnesio. Kita dalis internautų tvirtai pasiryš išmokti ko nors naujo (na, po galais, taip ir neišbandžiau to šokoladinių keksiukų recepto), o treti bandys toliau sėkmingai plaukti pasroviui. Gėda ir pripažinti, bet pati stengsiuosi pritapti prie tų paskutiniųjų. Mano metams visiškai užteks ir natūralios, abiturientiškos įtampos : kažkas gi turės pabaigti mokyklą, išsikovoti vairuotojo pažymėjimą, įstoti į aukštąją, išsikraustyti iš namų lizdelio ir šiaip išgyventi visas įmanomas egzistencines krizes, kad pagaliau susivoktų kas yra kas. Būtent dėl to, kad tas KAŽKAS esu AŠ, nesu nusiteikusi ieškoti problemų lygioj vietoj (išsikelti sau neaišku kokio dydžio uždavinius beždžionės metams). Aišku, kai kosmetologė palinkėjo laimingų naujųjų, į galvą dzingtelėjo mintis, kokie gi turėtų būti tie LAIMINGIEJI naujieji. Et, norėčiau kiek pakeliauti, skaniai valgyti, šiltai miegoti ir turėti viską, ką turėjau pastaruoju metu. Dar žiupsnelio harmonijos, ramybės, vienos kitos geros knygos, lauko gėlių puokštės, sniego per kitas Kalėdas, storesnių akinių stiklų (itin fiziologinis poreikis) ir tai jau būtų tie mano –IEJI. Ir visai ne naujieji, nes jau sausio dešimtą jie atrodys seni ir nusibodę.

Prieš baigdama šį įrašą prisiminiau vieną pastaruoju metu dažnai per televiziją rodomą reklamą. „Ne viskas prasideda sausio pirmąją“,- sako užkadrinis balsas. Trumpiau tariant, to ir norėčiau jums visiems visiems, labai mylimiems ir niekada nesutiktiems palinkėti – kad kiekvieną metų dieną sutiktumėt kaip naują pradžią. Žinot, nebūtina laukti nei Kalėdų, nei Velykų, kad pradėtumėt medituoti, keisti mąstymą, gyvenamąją vietą ar imtumėt sakyti brangiems žmonėms, kokie brangūs jie yra. Ir išduosiu paslaptį : pradėti sportuoti galima ne tik pirmadieniais, kitos savaitės dienos irgi nėra draudžiamos šiam užsiėmimui. Tegul kiekviena jūsų diena būna nauja pradžia : iš naujo pamatyti, grožėtis, iš naujo ragauti ir stebėtis, užuosti, juoktis iki nukritimo trečiąjį kartą stebint tą patį filmą. Na, linkiu gyvenimą ir žmones kasdien įsimylėti iš naujo ir jaustis laimingiems, nes niekas kitas jūsų tokiais nepavers.

Myliu, bučiuoju ir apkabinu. Magiškos Naujųjų nakties ir didingų 2016-ųjų!

Jūsų Neda