Po dviejų valandų prasidės paskutinė 2014-ųjų metų diena. Esant tokiai sąlygai, visiškai teisėtai galiu apžvelgti praėjusius metus. Nežinau, kodėl manieji metai jums turėtų būti įdomūs, bet vis tiek rašau, nes smalsu man pačiai.
Visų pirma, arklio metais teko nemenkai paskraidyti su sukrautu lagaminu skersai išilgai šalies ir dar už jos ribų. Snūduriavau ir sporto salėje, ir autobusuose, kurių keletą praleidau, ir ant stoties suoliuko, dviviečiame kambaryje su dar penkiomis kambariokėmis, ir poilsiniame namelyje, ir prabangiame viešbutyje, ir baisioje lovoje, į kurią įkelti koją tikrai nebuvo itin jauku. Visų šių patirčių dėka susipažinau su keletu velniškai gerų žmonių, kurie man tikrai patinka. O man taip nutinka super retai. Bet iš tiesų – susipažinau su labai skirtingomis asmenybėmis, dabar jas nuoširdžiai mėgstu ir galiu drąsiai sakyti : pažįstate tą ir tą? Taip, tai žinokit, tai labai šaunus žmogus, kuris man patinka. Ir tokį tekstą galiu išrėžti be jokios dirbtinės šypsenos veide, kas yra baisiai šaunus dalykas. Ko gero, šis mielų žmonių atradimas ir buvo vienas sėkmingiausių mano 2014-ųjų projektų.
Šiaip labiausiai džiugina tai, kad dėl nieko tragiškai nesusimoviau ir nepridariau kvailysčių. Maža to, priėmiau keletą, mano galva, sėkmingų ir neblogų sprendimų. Na, bent jau kol kas tai dėl nieko nesigailiu. Vėlgi – didžiulis pliusas praėjusiems metams. O kas daugiau? Šiųmetis džiaugsmo ašarų tūris didesnis nei liūdesio ašarų ; išdalinta devyniasdešimčia procentų daugiau nuoširdžių, nei suvaidintų šypsenų; į galvą šovė rekordinis dešimtuko vertų idėjų skaičius, o ir padrąsinančių žodžių išgirsta nors su vežimu vežk. Žinoma, neišvengiau ir nemalonaus jaudulio, vadinamųjų nervų, susidūriau su šiokia tokia neteisybe bei dvasiškai skurdžiais asmenimis. Laimei, mano angelai sargai (tiek danguje, tiek čia) darbavosi taip šauniai, kad bet kokia bloga energija buvo nuvyta tolyn ir man neteko įsivaryti nervų sistemos ligų dėl kažin kokių smulkių ir netikėtų nesmagumų. Maža to, kaip ir pridera arklio metams, buvau taip įsikinkiusi į visokio plauko darbus, kad taip ir neturėjau laiko anei pykčiams, anei intrigoms, pavydui ir verkšlenimams ar abejonėms. Nesiskundžiau gyvenimu (nors kartais gal ir turėjau tam teisę), neverkšlenau dėl to, kad aplinkui viskas blogai ir nesigailėjau savęs net tada, kai vos spėjau bėgti pati su savimi ir verčiausi per galvą aplinkiniams stebint ir nejudinant nė piršto. Būtent dėl to šituos metus laikau tikrai sėkmingais, mat kaip tikras arklys ariau labai derlingas dirvas ir nė vienoje jų nesusmukau kaip kuinas. Priešingai – gana pergalingai atrisnojau prie naujų metų slenksčio. Kaip koks grynaveislis žirgas. Žirgė ( tokio žodžio, be abejo, nėra).
Norėčiau tikėti, kad gruodžio trisdešimt pirmosios vakarą prie baltos mišrainės dubenėlio mintimis peržiūrėję savo arkliškus 2014-uosius padarysite ne ką prastesnes išvadas, nei padariau aš. Jeigu kas ir buvo ne taip, tai linkėčiau pamiršti tas nesėkmes, nes neštis pesimistiškas mintis į Naujuosius yra, toli gražu, ne laimę lemiantis veiksmas. O Naujųjų vegetarės ožkos metų proga linkiu nepaliaujamai judėti į priekį, dažniau apsikabinti brangius žmones, įgyvendinti seną svajonę, perskaityti kuo daugiau iš koto verčiančių knygų, nepertraukiamai mylėti save ir ne verkti dėl pagedusio pasaulio, o patiems daryti jį gražesniu. Skanios vakarienės, gražių fejerverkų vidurnaktį ir laimingų Naujųjų!
Naujametinė Neda