Esu Neda Letukytė ir kartais rašau. Gal net ne kartais. Šiame gyvenimo etape parašau daugiau akademinių žodžių, o užvis daugiausia – elektroninių laiškų, iš kurių atkeliauja tekstai jaunimo kultūros žurnalui „Pašvaistė“, kuriame redaktoriauju.
Kas netelpa į laiškus ir trumpas žinutes, tampa tinklaraščio dalimi. Tiesa, didžioji dalis tekstų – jau archyviniai, bet vis dar aktualūs; dar ir šiandien pasakojantys jauno žmogaus istoriją: nuo nedrąsių poetinių bandymų iki publikacijų, nuo pirmųjų iššūkių suaugusiojo kelyje iki plačios šypsenos radus širdies namus.
Dienai dar net neprasidėjus, kambario draugė besikraudama kelioninį krepšį entuziastingai pabaksnojo man į šoną sakydama, kad vakare tikėsis naujo dienoraščio įrašo, nes puikiai žino, kad manęs šiandien laukia gana aktyvi diena. Tokia ji ir buvo, nusiplūkiau kaip šuva ir grįžus namo norėjosi tik griūti į lovą ir, kaip viena grupės draugė pasakytų, užmigti žiemos miegu. Vis dėlto diena padovanojo tiek gero ir gražaus, kad nepasipasakoti…
Šiandien nuo pačio ryto spėjau susirūpinti, kad kažkoks ramiai vingiuojantis tas mano gyvenimas ir nėra ką įdomaus papasakoti net savo dienoraščiui. Tai štai, kol aš taip dievagojausi, linksmų plaučių būtybė ten, viršuje, juokėsi ir dėliojo man neprognozuojamos dienos planą. Pirmiausia, aišku, turėjau progos įsitikinti, kad vaistų nuo žioplumo tikrai nėra ir greičiausiai dar ilgai nebus (jeigu surasit kokią internetinę parduotuvę, kur galima jų įsigyti, tai…
Tokia diena, kai nuo ryto iki vakaro girdėti tik žodis iš š raidės. Šalta. Aš suprantu, neturiu lauko termometro, bet kad lauke žiema tikrai susiorientuočiau ir be primygtinai į akis brukamų socialinių tinklų įrašų, draugų nuotraukų ir įkyrių straipsnių apie stingdantį šaltį. Nagi, aš gimiau žiemą, žinau, ką reiškia sausis. Septinta metų diena – diena, kurią galima paleisti vėjais. Juk net ponas Dievas šešias dienas…
Viename žurnale perskaičiau straipsnį apie ženklus, rodančius, kad šalia tavęs nuolat sukiojasi angelas sargas. Juokinga, pamaniau, tarsi angelai neturėtų ką veikti – tik skraidžioti iš paskos, kai einu pirkti šokoladuko. Vis dėlto, kad ir kokia kritiška šiuo klausimu būčiau, perskaičiau tuos punktus. Vienas jų buvo toks : jeigu aplink save vis pastebite plunksnas, tai reiškia, kad jus lydi angelas sargas. Po galais, plunksnas! Norite pasakyti,…